- išplėčioti
- išplėčióti 1. BŽ485 žr. išplėtoti 1. 2. žr. išplėtoti 3: Radau špilką išplėčiótą Kp.|refl.: Žvirbliai čirškėjo palangėse tarp išsiplėčiojusio gluosnio šakų rš. 3. refl. žr. išplėtoti 4 (refl.): Kogi čia išsiplėčiójai? Ds. Jų liepa labai išsiplėčiójus Trgn. 4. tr. pargriauti paslydusį: Teip slidu, kad tik neišplėčiójau arklių an kelio Mlt. | refl.: Pavasaringa karvė slydo ir išsiplėčiójo Š. Gyvulys ant ledo greit išsiplėčiója Žl. 5. tr. BŽ482 išskrosti (žuvį). \ plėčioti; išplėčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
